Šviesų ir meninių instaliacijų parkas Vilniuje – pramoga visai šeimai

LUMINA parkas – meninis, edukacinis ir pramoginis šviesų instaliacijų parkas, kuriame lankytojai kviečiami leistis į šviesos pažinimo kelionę Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose.

Ekspozicijoje – originalūs Lietuvos ir Lenkijos menininkų sukurti darbai, kurie lankytojus supažindina ne tik su natūraliais gamtos šviesos šaltiniais, bet ir sukurtais žmogaus.

Kelionėje botanikos sode rasite pačius įvairiausius gamtos ir žmogaus sukurtus šviesos šaltinius. Ar žinote juos? Ar tik saulė, mėnulis ir žvaigždės skleidžia mums šviesą? O gal ir knyga? Keliaudami beveik 2 km ilgio take lankytojai išvys net 14 įrengtų zonų, kuriose susipažins su šviesos šaltiniais.

Tako pradžioje lankytojų laukia Paukščių tako galaktika ir pažintis su žvaigždėmis. Žvaigždė buvo pirmasis šviesos šaltinis, kurį pradėjo stebėti žmogus. Prireikė laiko, kol žmogus suprato, kad saulė yra tik viena iš daugelio žvaigždžių. XX a. pradžioje Edvino Hubble’o dėka sužinojome, kad žvaigždžių yra ir už mūsų gimtosios galaktikos Paukščių tako ribų. Neseniai galvojome, kad Paukščių taką sudaro apie 100 milijardų žvaigždžių. Šiandien manome, kad jų yra apie 400 milijardų. O panašių galaktikų, – net 350 milijardų. Ar galime suvokti tokius mastelius? Senovės graikų legendoje pasakojama, kad Paukščių takas susidarė kai Hera savo pienu maitino sūnų Heraklį. Pieno lašas nukrito danguje ir išsitaškė į tūkstančius žvaigždžių.

Toliau laukia audrų ir žaibų zona, kuri iš toli pasitinka griaustinio garsais ir aplinką raižančiais žaibais. Nesuprasdami žaibo ir griaustinio prigimties, žmonės šių reiškinių bijojo ir juos garbino. Daugelyje kultūrų žaibas buvo grėsmingas ir svarbiausias mitologinių dievų atributas: baltų dievo – Perkūno, slavų – Perūno, graikų – Dzeuso. Šiandien žinome, kad žaibas – tai elektros iškrova, įvykstanti audros metu tarp debesų ar tarp žemės ir debesų. Taip pat žinome, kad žaibo elektrinė įtampa siekia kelis šimtus milijonų voltų. Audros su žaibais kyla ne tik Žemėje, bet ir Marse, Veneroje, Jupiteryje ir Saturne. Tai yra jėga, kurios žmogus negali kontroliuoti. Žaibų blyksnių raižomas dangus mums kelia nuostabą, susižavėjimą ir baimę.

Įpusėjus šviesos kelionę – lankytojų lauks pažintis su vienu nuostabiausiu reiškinių pasaulyje – šiaurės pašvaiste. Šiaurės pašvaistė yra danguje švytintis reiškinys, kuris savo didybe žavi ir stebina žmones. Jis stebimas viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, netoli mūsų planetos magnetinių polių. Dažnas galvoja, kad pamatyti pašvaistę galime tik už poliarinio rato, tačiau šiuo reiškiniu galime grožėtis ir Viduržemio jūros šalyse! Šiaurės pusrutulyje pašvaistė lotyniškai vadinama Aurora borealis, pietų pusrutulyje – Aurora australis. Menininkės Martos Basandowskos meninė kompozicija Aurora borealis yra sukurta naudojant „StringArt“ technologiją. Instaliacijai panaudota daugiau kaip 12 km fluorescencinių juostelių ir gumyčių!

Mažuosius keliautojus šioje pažinimo kelionėje drąsins, lydės ir takelius nušvies smalsuolis jonvabalis Jonas. Čia, žiūrėk, jis pasitinka lankytojus prie įėjimo, kitur laukia šventiškai pasipuošęs ar skaito kartu knygą. Keliaujant paskui šviesą kartu su jonvabaliu Jonu, galima sužinoti įdomiausių istorijų apie tai, kodėl jonvabaliai švyti, kaip Japonijoje vadinami žibintai, kokiame mieste pirmą kartą žmonės įžiebė gatvės žibintus ir daugybę kitų įdomybių.

Šviesos kelias veda sodo takais ir takeliais, kurie atrodo neatpažįstami. Kviečiame atrasti kitokį Botanikos sodą kartu su jonvabaliu Jonu!

Šviesų instaliacijų parkas įsikūrė gamtoje, išskirtinėje Vilniaus universiteto botanikos sodo Kairėnuose aplinkoje. Eidami beveik 2 km ilgio taku, lankytojai atras dar nematytų sodo vietų, o jau pažįstamas išvys kitokioje šviesoje.

Lenkijos ir Lietuvos kūrėjų darbai, atlikti įvairiomis technikomis, bus eksponuojami iki vasario mėnesio. Meninėje „namų ugnies“ kompozicijoje susijungė dvi instaliacijos: lietuvių menininko Manto Maziliausko „Lumina Dome“ ir lenkų menininko Jaroslawo Koziaros „Ugnis“. J. Koziara taip eksponuoja meninį kūrinį „Saulė“. Olena Glinko lankytojams pristato du kūrinius – „Abstrakčios kaukės“ ir „Grybai“. Menininkės Martos Basandowskos kompozicija „Aurora Borealis“ yra sukurta naudojant „StringArt“ technologiją. Instaliacijai panaudota daugiau kaip 12
km fluorescencinių juostelių ir gumyčių.

Daugiau informacijos, darbo laikas ir bilietai: https://luminapark.lt

„Lumina parkai“ veikia keturiuose Lenkijos miestuose – Vroclave, Poznanėje, Liubline ir Bydgoščiuje. Šiais metais „Lumina“ šviesų instaliacijų parkas įsikurs dar keliuose Europos miestuose – Vilniuje, Budapešte ir Prahoje.

Projektas yra įtrauktas į Vilniaus universiteto programos renginių sąrašą, skirtų Vilniaus 700-ajam gimtadieniui.