„Marso“ planeta Vilniuje: savaitgalis bare prasideda antradieniais

Kadaise, kai Lietuvos dar nebuvo užvaldęs mėsainių bumas, „Marsas“ populiarėjo kaip bene geriausia vieta paragauti tikrai gerą mėsainį. Tokia tikriausiai jis ir išliko, nes praėjus daugeliui metų „Marso“ populiarumas neblėsta: vakarai čia vis dar sausakimši, o žmonės baro nebeįsivaizduoja be jo simboliu tapusio barmeno, kurį draugiškai pravardžiuoja Stathamu (suprask dėl panašumo į aktorių Jasoną Stathamą). Užeiname? Pirmyn.

Trumpai

Aplinka: sostinės senamiesčio linksmybių trasoje, Trakų gatvėje, įsikūrusi naujosios bohemos Meka, sugerianti dulkes, miesto legendas ir nuotykius.

Aptarnavimas: „Miesto Žirafoms“ pavyko užsirauti ant atsipalaidavusios, tačiau itin simpatiškos merginos – tokios, kuri savo tyra „atsiprašau, nežinau“ šypsena lyg ranka nuima kylantį susierzinimą.

Publika: itin įvairi. Čia gali užtikti prie alaus bokalo palinkusį sostinės alternatyvios muzikos korifėjų Marių Stavarį, užsienio turistų būrius, vietos bohemą bei klajojančius „kraftininkus“, kurpiančius naujas alaus receptūras.

Muzika: įeinanti pro vieną ausį ir sėkmingai išeinanti pro kitą. Neerzinanti ir nedirginanti.

Alus: tikrai nemažas pasirinkimas – ir pilstomo, ir butelinio. Nuo „Guiness“ iki „Pilsner Urquell“, nuo „Genio“ iki „Heineken“. Be to, įsileidžiami vietiniai „kraftininkai“ – per „Miesto Žirafų“ viešnagę savojo fano laukė „Kuro aparatūros“ išvirtas „Dvejenas“.

Maistas: savaitgaliais siūlo efektingą pusryčių klubą, o darbo dienomis – madingą maistą: nuo mėsainių iki krevečių, nuo šonkaulių iki sparnelių ir žinoma „Fish & Chips“!

„Miesto Žirafos” sako: 4 iš 5 balų. Apsilaupiusios sienos ir bare tvyranti „rytoj blogiau nebus“ atmosfera iš tiesų veikia raminančiai. Dar labiau ūpą pakelia skanus maistas. Tačiau euforija baigiasi gavus čekį: „Marsas“, žinoma, nėra išimtis madingų barų žemėlapyje – malonus pavakarojimas gana smarkiai nuskriaudžia kišenę.

Išsamiai

2017 m. gegužės mėnesio meniu

„Marsas“ Vilniaus naktinėtojų ir klubinėtojų gyvenime jau senokai tapo nerūpestingo gyvenimo simboliu, net savotišku baru-ikona. Nepaslaptis ir tai, kad vienas iš baro bendrasavininkų – vietinė elektroninės muzikos legenda Manfredas. Retai kurioje vietoje gali pajusti tokią neohipišką nuotaiką, kokia tvyro Trakų gatvės viduryje – kartais atrodo, jog būtent tokiose užeigose gali gimti idėjos apie naująjį lietuviškąjį Vudstoką, arba talentingi jauni poetai, prisiminę Paulių Širvį, būtent čia ant servetėlių gali sukurti eiles, kurias galbūt kada nors mokyklų aktų salėse iškilmingomis progomis deklamuos moksleiviai. Taip, sunku paaiškinti kodėl, bet „Marsas“ atrodo tarsi kūrybinė erdvė, nors jis tikrai nepanašus į amžiną atilsį „Suokalbį“, savo laiku glaudusį įsilinksminusius literatus ir gerokai kauštelėjusias jų kūrybos gerbėjas.

„Marsas“ yra kitoks – ir nors čia gali užuosti bohemos kvapą, tačiau ji kvepia ne  nusivylimu, o priešingai – sėkmingais „startapais“, vasaros festivalių (ne veltui ant „Marso“ durų dabar itin ryškiai šviečia šiemet vėl į tinka sugrįžtančių „Sūpynių“ lipdukas) nuotykiais, bei tikėjimu, kad nepaisant nieko, viskas bus gerai. Optimistiškas baras, nieko nepasakysi. Ir, kaip dera tokiam atsipalaidavusios bendruomenės barui, „Marsas“ savaitgalius pradeda anksti – jau kurį laiką praeivius vilioja lange iškabintas plakatėlis, skelbiantis gana įdomią aritmetiką: antradieniais du alaus plius du patiekalai lygu penkiolikai eurų. Na, ir kaip nesusigundysi pakviesti bičiulio, nors atidžiau paskaičiavus, ekonomika nėra stulbinanti… Tačiau „Pilsner Urquell“ (2.8) gurkšnojasi puikiai (o juk pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko baruose sutikti suvytusį, rūgtelėjusį lagerį), mėsainis (7) ir „Fish and Chips“ (6) sudorojami rekordiniu greičiu – ir reikia pastebėti, kad menkė sukertama kur kas smagiau nei liūdno likimo „Bulvytėse ir žuvytėse“.

Viskas lyg ir puiku, tačiau sukirtus penkiolikos eurų „komplektą“, „Marse“ pasirodo dar vienas bičiulis, sušmėžuoja dar vienas pažįstamas veidas, ir nusiteikimas, jog šį vakarą bus apsiribojama tik „antradienio pasiūlymu“, išgaruoja kaip dūmas. Tenka iškelti rankas ir pripažinti – šioje vietoje, hipsteriškai nerūpestingai aptrupėjusių sienų ir Davido Bowie altorėlio laikas bėga pašėlusiu greičiu, o eurai tirpsta lyg sviestas ant keptuvės. Pavojingas antradienis – niekaip kitaip.

Kontaktai

Adresas: Trakų g. 15 , Vilnius.

Internete: Facebook.