VLADISLOVO STAREVIČIAUS FILMŲ PROGRAMA SU GYVU ĮGARSINIMU

Vladislavas Starevičius – Europos Waltas Disney’us, animacinio kino pionierius – šiemet Kaunui pelnė Europos kino kultūros lobio statusą, nes būtent čia eksperimentuodamas su kino kamera ir vabzdžiais išrado naują kino formą – tūrinę animaciją.

Starevičių savo kino istorijos dalimi laiko lenkai, rusai ir prancūzai, tačiau Starevičiaus integracija į Lietuvos nacionalinio kino istorijos naratyvą vis dar kukli, nors, kaip sako jo anūkė ir paveldo puoselėtoja, Léona Béatrice Martin-Starewitch, „Mano senelis, jo kūryba priklauso visam pasauliui. Bet jis kilęs iš Lietuvos, iš Kauno, kuris tada buvo nedidelis miestas, tačiau jame susiformavo mano senelio žmogiškos vertybės, svarbios iki šiol visame pasaulyje“. Nepaisant tarptautinės reikšmės, Lietuvoje Starevičius tebėra menkai žinomas. Jo biografiją komplikuoja daugiakultūrė kilmė ir valstybių sienų neribota gyvenimo ir kūrybos istorija. Turime didžiuotis ir prisiminti, kad garsusis kino išradėjas užaugo ir genialiu menininku tapo bei pirmuosius pasaulyje lėlinės animacijos filmus sukūrė būtent Kaune, taip paversdamas šį miestą tūrinės animacijos lopšiu.

RUGSĖJO 30 D. 19:00

 KINO CENTRE „ROMUVA“

𓆤 GRAŽIOJI LUKANIDA
1910 m., 10 min.

Meilės, pavydo ir keršto istorija, kurios herojai – vabalai. Vienas pirmųjų V. Starevičiaus lėlinės animacijos filmų, ir pirmasis išlikęs iki šių dienų, manoma, buvo nufilmuotas Kaune. Filmas atskleidžia jo novatorišką gebėjimą netikriems vabzdžiams suteikti įtikinamą judesį ir charakterį.

𓆧 KINEMATOGRAFIJOS OPERATORIAUS KERŠTAS
1912 m., 12 min.

Filmas parodijuoja to meto populiarias bulvarines melodramas. Istorija pasakoja apie vabalų sutuoktinių porą, kurios abu nariai yra neištikimi. Apgautas kinematografo operatorius (žiogas) nufilmuoja jų išdavystę ir keršydamas parodo šį vaizdą kino teatre, stebint visai salei. Tai vienas iš ankstyviausių savirefleksyvaus kino pavyzdžių, kuriame režisierius tyrinėja kino klišes.

𓃥 ŠUNELIS TALISMANAS
1933 m., 37 min. Kurtas kartu su Kaune gimusia dukra Irene Starewicz.

Sergantis vaikas svajoja paragauti sultingo apelsino, tačiau jos nepasiturinti žaislų siuvėja mama, negali šio noro išpildyti. Į pagalbą leidžiasi mielas pliušinis šunelis, pasiryžęs surasti brangų vaisių šurmuliuojančio miesto gatvėse. Jo kelionė tampa nepaprastu nuotykiu, kupinu pavojų, netikėtumų ir atkaklaus siekio išpildyti vaiko svajonę.

 FILMAMS AKOMPONUOS: Pavel Pavlosyuk – pianistas, kompozitorius ir profesionalus nebyliojo kino taperis kilęs Iš Ukrainos.

Programą pristato Kino kultūros asociacija ir ankstyvojo kino festivalis Pirmoji banga, programą finansuoja AVAKA ir Kauno miesto savivaldybė.

 Įė𝐣𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐥𝐚𝐢𝐬𝐯𝐚𝐬, 𝐥𝐢𝐤𝐮𝐬 𝐯𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝𝐚𝐢 𝐢𝐤𝐢 𝐫𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐢𝐨 𝐑𝐨𝐦𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐤𝐚𝐬𝐨𝐣𝐞 𝐛𝐮𝐬 𝐝𝐚𝐥𝐢𝐧𝐚𝐦𝐢 𝐧𝐞𝐦𝐨𝐤𝐚𝐦𝐢 𝐛𝐢𝐥𝐢𝐞𝐭𝐚𝐢.

𓆣 𝐃𝐀𝐔𝐆𝐈𝐀𝐔 𝐀𝐏𝐈𝐄 𝐕𝐋𝐀𝐃𝐈𝐒𝐋𝐎𝐕Ą 𝐒𝐓𝐀𝐑𝐄𝐕𝐈Č𝐈Ų

Lenkų šeimoje Maskvoje gimęs Vladislovas Starevičius po motinos mirties augo pas gimines Kaune, kur susidomėjo fotografija ir pradėjo pirmuosius kino bandymus. Su Kauno muziejui patikėta kamera jis nufilmavo savo pirmąjį dokumentinį filmą „Virš Nemuno“. 1910 m. Starevičius sukūrė pirmąjį pasaulio kino istorijoje lėlinės animacijos filmą „Elniaragių kova“, kuris, deja, neišliko, tačiau tais pačiais metais Kaune nufilmuotas „Gražioji Lukanida“ jam atnešė tarptautinę šlovę. Nuo to laiko jo filmai buvo rodomi visame pasaulyje, o kūryba įkvėpė mums gerai žinomus režisierius kaip Timas Burtonas, Wesas Andersonas, Waltas Disney’us.

Naujos kino rūšies atsiradimą iš dalies lėmė tai, kad Starevičių ypač domino entomologija. Jis rinko vabzdžius ir bandė filmuoti siužetus iš jų gyvenimo, tačiau tuometinės kino lempos buvo per kaitrios ir jo „aktoriai“ tiesiog „iškepdavo“, nespėję atlikti savo vaidmenų. Todėl Starevičius pradėjo kurti tikroviškus vabzdžių modelius ir juos animuoti. Taip atsirado jo entomologiniai filmai „Laumžirgių gyvenimas“, „Vabalai – skarabėjai“, o vėliau ir animuoti „Elniaragių kova“ bei „Gražioji Lukanida“, dėl kurių Starevičius buvo pramintas „vabzdžių dresuotoju“, nes nesuprantama technika vertė žmones tikėti, kad filmuose iš tiesų vaidina dresuoti vabzdžiai.

Jo eksperimentai su kino raiška greitai peržengė vabzdžių pasaulio ribas ir jo vardą papildė tokie epitetai kaip „kino alchemikas“, „kino išradėjas“ ir kiti. Starevičius nuolat ieškojo naujų kino raiškos galimybių: eksperimentavo su juostos ekspozicija, spalva, montažu ir optiniais efektais. Vėliau jis pradėjo kurti sudėtingas lėles, galinčias atlikti tikslius judesius ir mimiką ir pats save laikė ne animatoriumi, o marionečių meistru.
Maskvoje, kur gyveno ir kūrė 1912 m. Starevičius kūrė ne tik animacinius, bet ir vaidybinius filmus. Po 1917 m. revoliucijos su šeima pasitraukė į Prancūziją ir netoli Paryžiaus įkūrė savo studiją, kurioje prie filmų dirbo visa šeima – žmona Anna ir dukterys Irene bei Jeanne.

Vienas reikšmingiausių jo kūrinių – „Lapinas Reinekis“ (1937), sukurtas pagal Goethe’s kūrinio motyvus – pirmasis ilgo metro animacinis filmas pasaulyje, pasirodęs keliais mėnesiais anksčiau nei Walto Disney’aus „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Disney’us labai vertino Starevičiaus talentą ir jo kūrybinę pažangą. Nepaisydamas pasiūlymų dirbti JAV, Starevičius pasirinko nepriklausomybę ir iki gyvenimo galo kūrė savo studijoje kartu su šeima.

Šiandien nemaža jo kūrybos dalis yra prarasta arba išlikusi tik fragmentais. Starevičiaus anūkė Léona Béatrice Martin-Starewitch ir jos vyras François Martinas rūpinasi išlikusių filmų bei lėlių saugojimu, restauravimu ir sklaida.