Ką pamatyti Klaipėdoje „Scanoramos“ metu?

Ruduo toks metas, kai ir žirafoms, tropiniams gyvūnams, norisi šiek tiek prisėsti ir pamiršti pilką aplinką kino salėje. Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kasmet padedantis išgyventi lapų kritimo ir prasidedančių šalčių sezoną, įsivažiavo ir Klaipėdoje. Mes, kaip pridera, pasidomėjome programa ir rekomenduojame Mėmelio žirafoms aplankyti bent keletą šių metų įdomybių:

Stebuklas (Lietuva, Bulgarija, Lenkija, 2017 m., 91 min.)

Šitame filme viskas žiauriai matyta. Praėjus keleriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo, Lietuva skendi didelėje ekonominėje krizėje – darbo nėra, bankai bankrutuoja, infliacija. Irena, vietinės kiaulių fermos vedėja, nesėkmingai bando išlaikyti ūkį ir savo darbininkus, kai į kaimą atvažiuoja žavingas amerikietis. Jis pažada išgelbėti kiaulių fermą ir kaimą nuo bankroto. Bet ar tikrai jis nori tik gero? Ar Irena sužinos tiesą, prieš padarydama lemtingą klaidą?

Karaliaus ne (Norvegija, Airija, 2016 m., 133 min.)

Filmas apie karą? Taip! 1940 m. balandžio 9-oji. Vokiečių karinės pajėgos, nepaskelbusios karo, įsiveržia į Norvegiją. Norvegų įsitikinimas, kad nuosekliai neutrali politika apsaugos juos nuo Hitlerio agresijos, pasirodo buvęs klaidingas. Šalies karalius stoja prieš pasirinkimą, kuris visam laikui pakeis jo tautą. Tai tikrais įvykiais paremtas epas, pasakojantis apie tai, kaip drąsus vyras tapo žmonių karaliumi.

 

Nosferatu. Siaubo simfonija (Vokietija, 1922 m., 94 min.)

Oi, tikra siaubo klasika! 1838 m. Visborge apsigyvena paslaptingasis grafas Orlokas – tais pačiais metais uostą nusiaubia maras. Nekilnojamojo turto agentas Hutleris nujaučia gimtajam miestui prišaukęs negandą, bet Orloką domina ne apleistas namas, o jaunuolio žmona Elena. Pirmoji Bramo Stokerio romano „Drakula“ ekranizacija – tai odė nebyliajam kinui, gotikinei estetikai ir psichologiniam siaubo sudėtingumui, padėjusi pamatus tolesnei siaubo filmų žanro istorijai. Specialiai „Scanoramos“ seansui šiam nebyliojo kino šedevrui garso takelį sukūrė lietuvių kompozitorius Marius Salynas.

 

Laiminga pabaiga (Prancūzija, Vokietija, Austrija, 2017 m., 107 min.)

Esat matę M. Haneke filmų? Šiurpas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad aristokratiška Lorenų šeimyna turi viską: puošnius namus, įtakingų draugų, statusą visuomenėje. Vis dėlto nerimą kelia maži dalykai. Anos valdomos bendrovės statybų aikštelėje nutinka nelaimingas įvykis. Mažosios Evos žiurkėnas miršta, o motina atsiduria ligoninėje. Tai – tik pirmi uoliai slepiamos prarajos ženklai, ir M. Haneke’s filmų žiūrovams aišku, kad laimingos pabaigos jie anaiptol nežada.

 

Buržuazinio šuns savikritika (Vokietija, 2017 m., 99 min.)

O gal linksmiau? Be abejo. Jaunas režirierius, ironiškai suvaidintas paties Juliano Radlmaierio, įsimyli jauną imigrantę Kamilę ir pasiūlo jai suvaidinti pagrindinį vaidmenį savo pseudokomunistiniame filme su pasakos elementais. Kad ir kaip būtų keista, ji sutinka ir leidžiasi kartu su juo į kairiųjų idealų, įkvėpimo ir apšvietimo paieškas. „Buržuazinio šuns savikritika“ – tai politinė satyra su fantastikos elementais apie gyvenimą ir kiną.

FESTIVALIO REPERTUARAS

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.