ilja Gun

Ilja Gun iš “ROYCE”: “Reikėjo parduoti mašiną ir įsigyti bilietą”

Šią savaitę į tradicinės „Miesto žirafų“ anketos klausimus atsako muzikantas, muzikos kūrėjas bei grupės „ROYCE“ balsas Ilja Gun.

Grupė “ROYCE” su savo muzika į Lietuvos muzikinę padangę įskrido šviesos greičiu ir iškart užkariavo ne vieno melomano širdį. O šios sėkmės paslaptis ne maža dalimi priklauso sodriam, lyg aukščiausios rūšies viskis, grupės balsui Ilja Gun. Tad “Miesto žirafoms” didelė garbė, kad ši itin charizmatiška bei žodžio kišenėje neieškanti asmenybė spėjo atsakyti ir į mūsų anketos klausimus.

Tavo įsimintiniausias matytas renginys?

Kaip nebūtų keista, pirma mintis, kuri ateina, yra „Rival Sons“ koncertas labai mažame klube „Ucho“, Gdynioje. Labai neįprasta atmosfera tvyrojo, artumas su atlikėjais (5 metrų atstumu nuo mažos scenos), publikos nusiteikimas ir nuotaika, nes visi iki vieno žinojo, kur ir dėl ko atėjo, garso lygis ir jo kokybė, pati kelionė į Lenkiją, supantys žmonės. Rėkėme naktį grįžtant iš koncerto „Hey, hey, I keep my head down, but I keep on swingin’…..“, kiek gąsdindami vietinius, ir jau grįžę namo prie progos ir visai be jos, iki šiol kartais. Muzika yra emocija, tai šiuo atveju įsiminė būtent emocija. Tačiau tikrai norisi paminėti dar vieną koncertą – Sting su Karališkuoju Didžiosios Britanijos simfoniniu orkestru. Nesu Sting fanatas, bet koncetas paliko neištrinamą įspūdį savo labai britišku santūrumu, harmonija, atlikimo lygiu. Ir „Siemens” arena tą kartą pagaliau „suskambėjo”.

Svajonių renginys, kurio bilietui nepagailėtum jokios pinigų sumos?

„Rock and Roll Hall of Fame“ koncertas. Tikrai būtų įdomu pamatyti ir išgirsti legendas vienoje scenoje. Geras klausimas, iš tikro reikia numatyti tokią „išvyką“, pasidomėti galimybėmis tarkim 2020 ar 2021 m.

Tavo svajonių vieta, kurioje labiausiai norėtum surengti pasirodymą? Kodėl?

Toje vietoje, kur kiekvienas klausytojas ateitų ekstra tikslingai, žinodamas ir mylėdamas “ROYCE” muzikinį turinį, kuriame visa jėga vyktų tarpusavio energijos apsikeitimas, po kurio būtų gili ir ilga tuštumą, kurią jaučiu tik po itin vykusių pasirodymų.

Trys vietos Vilniuje, kur dažniausiai užsuki paklausyti koncertų?

Dažniausiai lankytinos vietos būtų “Siemens” arena, “Tamsta”, Vasaros terasa.

Jei nemokamai gautum bilietus į “Stereophonics” ir “Arctic Monkeys” koncertą… Ir jie vyktų tuo pačiu metu. Kaip pasirinktum į kurį renginį eiti?

Be jokios abejonės tai būtų „Stereophonics“, man jie daug artimesni, šiltesni, žavi mane jų ramus nervas, Kelly tembras, tekstai. Nors tikiu kad „draivo“ ir jaunatviškesnės energijos prasme „Arctic Monkeys“ pralenktų. Pasileidau ką tik „Mr. Writer“ ir įsitikinau…

Į kokį renginį tavęs nenuvarytų nei “su šautuvu?” Kodėl?

Net esant pakankamai įtikinamam pradiniam kontekstui dažnai išeinu neįpusėjus. „Svetimos gėdos“ jausmas man nesvetimas, tad kalbėti konkrečiau tiesiog neįmanoma.

Sentimentaliausia tau renginių vieta, kurios jau nebėra.

„Kaštonas“ Klaipėdoje vienareikšmiškai. Viskas ten prasidėjo. Reinkarnacija jau nebeįmanoma, laiko nesugrąžinsi ir visai to nereikia, nes būtent tame ir slypi sentimento skonis.

Renginys, kurį mieliau rinktumeisi žiūrėti per TV nei gyvai. Kodėl?

Jei tai yra mane dominantis kontekstas, mieliau žiūrėčiau per TV tokį renginį, kuriame tiesiog negaliu būti gyvai.

Kiek toliausiai teko nukeliauti norint sudalyvauti kokiame nors renginyje?

Kopenhaga. Vykome i “Depeche Mode Global Spirit” koncertą. Kopenhaga tapo geidžiamiausiu miestu, į kurį noriu sugrįžti ir sugrįšiu, tačiau pats koncertas kiek nuvylė. Gal nuovargis belaukiant, keliaujant, gal vietų arenoje netinkamas pasirinkimas, gal arenos akustika, gal tiesiog dabar norisi artimesnio kontakto su atlikėju, ko 60 tūkst. talpinanti arena tiesiog negali suteikti, gal visų šių faktorių visuma, neišskiriant vieno, tačiau nesijaučiau visiškai „satisfied“.

Renginys, kurį Ilja Gun kažkada praleido ir lyg šiol dėl to labai gailisi?

Toks renginys vyko ne taip seniai, 2007 metais. Bandžiau laimėti galimybę įsigyti bilietus, nes būtent galimybės buvo pralošiamos loterijos būdu. Norinčių ir gavusių santykis buvo 1:1000, tai faktiškai į 20 tūkstančių talpinančią „O2“ areną norėjo patekti 20 milijonų gerbėjų. Taip, tai buvo vienintelis „Led Zeppelin“ sugrįžimas „Atlantic records“ įkūrėjui Ahmet Artegun pagerbti. Iki šiol gailiuosi, reikėjo parduoti mašiną ir įsigyti bilietą juodojoje rinkoje…

Jei tau būtų suteikta galimybė keliauti laiku, kuriame praeityje vykusiame renginyje norėtum sudalyvauti?

Grįžčiau į 60-70-uosius ir apsilankyčiau “blues-rock” atskaitos taške. Nevardinsiu konkrečių atlikėjų ir/ar renginių, koncertų, nes iš esmės įdomu būtų suprasti “Kodėl” taip pasisuko muzikos istorija, kas “kabėjo“ ore.

Paskutinis klausimas (for fun): Kur paskutinį kartą matei žirafą?

Paskutinį kartą žirafą mačiau (ir matau ją, tą pačią žirafą dažnai) ant „Miesto Žirafų“ lipduko mūsų studijoje ant durų:)