Įdomūs pokalbiai: dainininkas, KLP muzikinio teatro vadovas J. Sakalauskas

Pirmasis Žirafų pokalbis šiais metais su Jonu Sakalausku – grupės „El Fuego“ nariu, jaunu ir ambicingu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovu. :)

Apie muziką

Ar nuo vaikystės savo gyvenimą svajojote sieti su muzika?

Nuo antros klasės svajojau tapti žinomu pop atlikėju. O nuo ketvirtos klasės pradėjau groti gitara ir planavau būti gitaristu.

Kaip viską suspėjate? Koncertai, kita muzikinė veikla, o dabar dar ir vadovavimas Klaipėdos muzikiniam teatrui…

Visas savo jėgas ir laiką atiduodu Klaipėdai ir teatrui, o koncertai, nors ir būna dažnai, bet tai daugiau savaitgalio užsiėmimas. Taigi darbo laiką atiduodu teatrui, o laisvalaikį šeimai ir koncertams. Kūrybai ir kitoms mano veikloms laiko beveik neliko, todėl kurį laiką kūrybinę veiklą pristabdžiau.

Kokie artimiausi planai muzikos srityje?

Žiemos pabaigoje su grupe pradėsime turą ir įrašinėsime naujas dainas. O naujiena ta, kad pradėsiu intensyviai (-iau) dirbti ties savo soline karjera. Nesakau, kad dabar to nedarau, bet mano solinė veikla daugiau apsiribojo klasikiniais koncertais ir vaidmenimis operos spektakliuose. Man įdomi populiari muzika, todėl noriu pradėti kurti tai, ko man sceninėje veikloje trūksta. Taigi galėčiau tik pasiūlyti laukti naujų dainų ir klipų… :)

Ar Klaipėda muzikalus miestas?

Ačiū už tokį klausimą. Nesu dar tokio atsakinėjęs, todėl labai suglumau, kad taip sunku surasti atsakymą. Susidaro įspūdis, kad Klaipėda muzikalus ir džiazuojantis miestas – meras groja trimitu, neseniai mūsų teatre, viename spektaklyje, pasirodė keletą savivaldybės vadovų. Muzikalumas daugiau šios valdžios įvaizdžio dalis ir turiu pripažinti, kad šiuo aspektu Klaipėda atrodo įdomi ne vien tik Lietuvos bet ir Šiaurės Europos kontekste. Tačiau, pats miestas, kalbant apskritai apie visus Klaipėdos gyventojus, yra muzikalus tik tiek, kiek yra muzikalūs lietuviai. Galėčiau pabrėžti dar tai, kad tos grupės ar atlikėjai, kurie surenka didelę publiką Vilniuje ir Kaune, dažnai nesulaukia dėmesio Klaipėdoje, ir atvirkščiai. Mano nuomone, mūsų teatrui visoje Vakarų Lietuvoje ir pačioje Klaipėdoje sekasi labai gerai, žiūrovų srautu nesiskundžiam.

Apie gyvenimą pajūryje:

Pirma mintis, kilusi pagalvojus apie Klaipėdą?

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. :)
Na ir aišku, kad Jūra.

Mėgstamiausia vieta Pajūryje? 

Giruliai.

Mėgstamiausia vieta Klaipėdoje?

a) Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (čia praleidžiu 80 proc. laiko, kai nemiegu)
b) Be galo mėgstu Klaipėdos senamiestį (ypač tą vietą, kur perku sūrio lazdeles :)
c) O man Klaipėda gražiausia, kai būnu Smiltynėje, stoviu prie Jachtklubo ir žiūriu į uostą – plaukiančius laivus.

Geriausias baras/kavinė/Restoranas?

Restoranas – „Monai“
Baras – „Herkus Kantas“

Dar daug kur nebuvau, negaliu absoliutinti. Tačiau turiu pripažinti, kad Klaipėdoje yra kur nueiti, kaip antai Senosios perkėlos „Meatlovers“, „Raketa“, „Faksas“ bei kitos jaukios ir išskirtinės vietos, kurių nei Vilniuje nei Kaune nerasi.

Laukiamiausias renginys?

Aš labiausiai laukiu Čaikovskio operos „Jolanta“ ketvirtosios premjeros, kurioje debiutuos mūsų teatro solistai. Tą vakarą apsibraukęs ir kalendoriuje užsirašęs „Must be“.

Ko trūksta Klaipėdoje?

Žmonių. Žmonių ir Žmonių. Tiksliau, centras turi būti pilnas. Barai, kavinės, muziejai, skverai, koncertų salės ir bibliotekos. Tai, kad į senamiestį gali pažiūrėti kaip į muziejų, nedaro miesto miestu. Miestas turi būti gyvas. O tai, kad prie „Akropolio“ nėra vietos mašinoms, dar nereiškia, kad miestas gyvas. Miestas gyvas, kai miestiečiai vieni kitus sutinka ne parduotuvėse ar kino teatruose. Miestas gyvas, kai dieną naktį kažkas vyksta senamiestyje, kai žmones eina į teatrus ir kitas kultūros įstaigas, kur susitinka ir bendrauja, o tame procese ir gimsta miesto įvaizdis bei identitetas.

Klaipėdoje gyventi gera, nes…?

Jame labai daug galimybių kurti dar geresnį miestą, kuriame galima ir dirbti, ir auginti šeimą, ir ilsėtis.