Festivalis „Kino Pavasaris“ 2018: kokius filmus privaloma pamatyti?
Daugiabučių rajonus po ilgų atostogų nušvietusi saulė skelbia ne tik apie paukščių grįžimą namo, bet ir apie festivalio „Kino Pavasaris“ pradžią. Jau 23-ąjį kartą šis renginys kviečia susirinkti į sales 11-oje miestų ir pamatyti filmus, kuriuos „Oskarai“ neretai praleidžia pro akis.
Kandelarija (2017 m. / Kolumbija, Vokietija, Norvegija, Argentina, Kuba / 90 min)
Candelaria / Festivalio „Kino Pavasaris“ nuotr.
1991-ieji, Havana. Po Šaltojo karo pabaigos ir Tarybų Sąjungos iširimo Kuboje įsigalioja griežtas prekybos embargas. Tik 75-erių Kandelarijos ir metais vyresnio Viktoro gyvenimas lieka toks pat. Rutiną nutraukia Kandelarija, parsinešusi darbe rastą vaizdo kamerą. Pora smalsiai eksperimentuoja, mėgina nufilmuoti akimirkas, kai patys šoka, bučiuojasi ir mylisi. Jie atgaivina užgesusios meilės kibirkštį ir taip įsijaučia į aistringus žaidimus, kad pamiršta apie įsismarkavusią Kandelarijos ligą. Dabar jie nesivaržydami švenčia gyvenimą. Vieną dieną kamera dingsta. Nerimaudamas netekti staiga sugrįžusios laimės ir džiaugsmo Viktoras išsiruošia į pavojingiausią Havanos rajoną, kuriame įmanoma rasti bet kokį pavogtą daiktą.
Ką žmonės pasakys (2017 m. / Norvegija, Vokietija, Švedija, Indija / 100 min)
„Ką žmonės pasakys“ / Festivalio „Kino Pavasaris“ nuotr.
Šešiolikmetė Niša gyvena dvigubą gyvenimą. Namuose su šeima ji yra tobula pakistaniečių dukra, tačiau leisdama laiką su draugais ji – paprasta norvegų paauglė. Kai jos tėvas pagauna ją glamonėjantis su savo norvegu vaikinu, du Nišos pasauliai negailestingai susiduria. Norėdamas ją pamokyti taip, kad nekiltų pagunda pakartoti tokio elgesio, Nišos tėvas nusprendžia per prievartą išvežti merginą pagyventi su konservatyviais giminaičiais Pakistane. Iš pradžių Niša jaučiasi vieniša ir išsigandusi šalyje, kurioje dar niekada nebuvo, bet palengva iš naujo atranda savo tėvų kultūrą.
Jūsų Vincentas (2017 m. / Lenkija, Jungtinė Karalystė / 95 min)
„Jūsų Vincentas“ / Festivalio „Kino Pavasaris“ nuotr.
Praėjus metams po dailininko Vincento Van Gogho mirties, vienintelis tikras jo draugas paštininkas Arleso su detektyvu sūnumi rūpinasi, kad paskutinis nusižudžiusio menininko laiškas būtų pristatytas į vietą. Lenkų ir britų tandemas rekonstravo sudėtingą ir painią paslaptį bei ištyrinėjo, kas galėjo nutikti paskutiniais Van Gogho gyvenimo mėnesiais. 125 dailininkams prireikė net 7 metų, kad nutapytų 65 tūkst. filmo kadrų ir atgaivintų Van Gogho paveikslus. Susipažinsite su jo artimiausiais žmonėmis, mėgstamiausiomis vietomis, o viename žymiausių paveikslų įamžinta gandais apipinta istorija apie nusipjautą ausies galiuką. Svarstoma, kad būtent šis nutikimas tapo menininko pabaigos pradžia.
Ava (2017 m. / Prancūzija / 105 min)
„Ava“ / Festivalio „Kino Pavasaris“ nuotr.
Trylikametė Ava su mama vasarą leidžia Atlanto vandenyno pakrantėje. Ava serga nepagydoma akių liga ir tai turbūt paskutinė vasara, kada ji dar gali šiek tiek matyti. Jos mama pasirenka elgtis taip, tarsi viskas toliau tekėtų įprasta vaga ir kad su dukra drauge praleistų geriausias vasaros atostogas. Tačiau Ava su situacija dorojasi savaip. Vieną dieną ji pavagia didelį juodą šunį, kuris priklauso paplūdimio griuvėsiuose besislapstančiam vaikinui… Netikėta linkme pasisukusi vasara taps įsimintiniausia Avos gyvenime.
Įžeidimas (2017 m. / Prancūzija, Libanas, Jungtinės Valstijos, Belgija, Kipras)
„Įžeidimas“ / Festivalio „Kino Pavasaris“ nuotr.
Milijoniniame Beirute gyvena krikščionis mašinų mechanikas Tonis ir palestinietis musulmonas Jaseras, dirbantis statybose. Vieną dieną tarp jų kyla iš pažiūros paprastas konfliktas dėl nutekamojo vamzdžio. Abu dėl apsižodžiavimo jaučiasi įžeisti, bet nė vienas nemano atsiprašyti. Palaipsniui šis mažas konfliktas taip išauga, kad persikelia ne tik į teismo salę, bet ir į Beiruto gatves. 8-ajame dešimtmetyje vykusio Libano pilietinio karo žaizdų neužsigydė ne tik Tonis su Jaseru, bet ir dauguma visuomenės. Režisierius jau ne pirmą kartą įrodo, jog geba įtraukiamai ir kartu jautriai kalbėti apie traumines patirtis, neteisybę, išankstinius nusistatymus ir nepakantumą vienas kitam.
Silvana (2017 m. / Švedija / 95 min)
„Silvana“ / Festivalio „Kino Pavasaris“ nuotr.
„Sužlugdykim patriarchatą“, – šaukia švedų hiphopo dainininkė Silvana Imam ant scenos, o minioje akimirksniu pakyla rankos. Jos visų dainų tekstai yra autobiografiški: jie apie seksualinę tapatybę, politiką ir imigrantės patirtį. Jos tėtis kilęs iš Sirijos, mama – iš Lietuvos. Pati Silvana į Švediją atvyko būdama vos kelerių. Save ji apibūdina kaip feministę panko reperę kovojančią prieš rasizmą, o Švediją laiko šlykščia šalimi, kur konservatyvi visuomenė kupina ksenofobijos. Filme užfiksuotas Silvanos kelias į šlovę nuo pirmųjų žingsnių 2014 m. Be siautulingų dainų, filme netrūksta ir intymių akimirkų iš jos asmeninio gyvenimo.
100 metų kartu (2018 m. / Lietuva / 63 min)
„100 metų kartu“ / Festivalio „Kino Pavasaris“ nuotr.
„100 metų kartu“ – tai Lietuvos šimtamečių, atkurtos Lietuvos bendraamžių, kino portretai. Herojų istorijos, jų veido raukšlėse ir akyse užrašyti pasakojimai, atsiveriančios ilgo gyvenimo patirtys, vis dar negyjančios žaizdos ir paslaptys atskleidžia, kaip Lietuvos valstybei svarbūs įvykiai paveikė jos žmonių likimus.
Ar jau spėjote apsilankyti festivalio atvežtuose filmuose? Pasidalinkite įspūdžiais komentaruose!
Pilną programą galite rasti festivalio „Kino Pavasaris“ svetainėje.
