Vilniaus galerijų savaitgalis kviečia pasinerti į meną

Vilniaus galerijų savaitgalis rugsėjo 7–10 dienomis jau aštuntąjį kartą kviečia miesto gyventojus ir svečius į daugiau nei 30 meno erdvių. Minėtą savaitgalį Vilniuje žiūrovų lauks parodų atidarymai, ekskursijos, edukacijos, performansai bei susitikimai su menininkais.

Vilniaus galerijų savaitgalio PROGRAMA:

O žemiau – ką apie 2023 m. „Galerijų savaitgalį“ pasakoja jo organizatoriai:

Minint Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų nuspręsta pažvelgti į sostinės meno lauką iš aukso amžių perspektyvos. Graikų poeto Hesiodo prieš beveik tris tūkstančius metų išpopuliarinta idėja įsitvirtino žmonijos vaizduotėje kaip idealizuotas tobulos ir šlovingos praeities vaizdinys – tarsi niekuomet nesugrįšiantis klestėjimo ir palaimos periodas. Šiandien aukso amžiumi dažniausiai apibrėžiamas atitikmenų neturintis ekonominio, socialinio, kultūrinio ir/ar meninio gyvenimo pakilimas, keliems dešimtmečiais iškeliantis miestą į tarptautinį šlovės olimpą.

Vilniaus atveju aukso amžiumi laikomas XVI a. vidurio veržlaus, tautiškai ir kultūriškai įvairaus miesto klestėjimo periodas. Šiose istorinėse sostinės klestėjimo sampratose įkvėpimo ieško ir šiandienos atviro bei dinamiško miesto tapatybė. 

Aukso amžiaus sąvoka neišvengiamai susijusi su žymiai platesne problematika, galinčia atverti nepažintus Vilniaus kultūrinio gyvenimo klodus. Prarastos idilės reikšmę išplečia istorijos mitologizavimo klausimai, kiti utopiniai erdvėlaikiai ir populiariosios kultūros įvaizdžiai – harmoningu santykiu su gamta ir ramiu gyvenimu apžavintys Arkadijos peizažai, nuo nuodėmių išvaduoti Edeno sodai, tinguliu, žemiškaisiais malonumais ir gausybės ragais trykštančios svajonių žemės, kančios ir karo akivaizdoje kuriamos vidinės ramybės salos.

Tad Vilniaus galerijų savaitgalio tema pasirinkta daugiskaitinė aukso amžių formuluotė – kaip dinamiškas, itin talpus nenutrūkstamos mūsų atminties ir vaizduotės tinklas. Šių metų programa siekiame užklausti, ką, kaip ir kodėl žinome, prisimename, pasakojame? Ką pamirštame ar nutylime, nustumiame į paraštes? Apie kokius aukso amžius svajoja skirtingi individai ar bendruomenės? Kokias istorijas maskuoja optimizmas ir kokias geresnės ateities viltis išduoda pesimistiniai pasaulio vaizdiniai? Kaip galerijose į vieną mazgą susipina praeities, dabarties ir ateities vizijos?