Įdomūs pokalbiai: skulptorius Aleksandras Djačkovas

Šį kartą Žirafų pokalbiuose nuostabias geležies skulptūras liejantis klaipėdietis Aleksandras Djačkovas. Skaitom! :)

Apie skulptūrą

Kaip gimė tokia aistra?

Jau nuo jaunystės traukė vizualiniai menai, bet tėvai man turėjo kitų planų ir galima sakyti, draudė tuo domėtis, todėl kurdavau slapčia. Įgyvendinti savo svajonę ryžausi sulaukęs 26-erių metų, kai įstojau į “Telšių taikomosios dailės technikumą”. Ten gavau gaminio dizainerio diplomą ir susižavėjau keramika. Būtent molis ir mažoji plastika mane labiausiai domino ir traukė.

Kiek vidutiniškai trunka išlieti vieną darbą?

Sukurti vieną darbą gali trukti apie savaitę, jei turiu tikslią viziją ir reikiamas medžiagas. Bet būna ir tokių „užstrigusių darbų“, kaip aš vadinu, išsisėmusių. Tada tokius darbus tenka atidėti, kol ateis kokia nors idėja, kaip juos užbaigti.

Kiek iš viso skulptūrų esate nuliejęs?

Sunku tiksliai pasakyti, bet manau apie 100-150 turėtų būti.

Iš kur semiate idėjas?

Labai žaviuosi siurrealisto Salvadoro Dali kūryba, taip pat simpatizuoju H.R. Giger stiliui biomechanika, apie jį sužinojau iš savo sūnaus Danieliaus.

Taip pat mano kūryboje galite pamatyti antikines legendas ir apsakymus, šiek tiek rytietiškos išminties. Žodžiu, visko po truputį.

Manau, kad viskas jau seniai yra sukurta, aš tik senas tiesas pateikiu per savo prizmę.

Pavadinimą darbui sugalvojate jį padaręs ar prieš darydamas?

Prieš pradėdamas kurti, galvoje turiu skulptūrėlės koncepciją ir idėją, bet poetišką ir skambų pavadinimą jau sugalvoju proceso pabaigoje. Kartais man pritrūksta iškalbos, tada man padeda mano sūnus.

Ar toks pomėgis brangus?

Na sąnaudos nėra didelės. Didžiausia investicija tai laikas ir idėjos generavimas… kristalizavimas.

Apie gyvenimą pajūryje

Pirma mintis, kilusi pagalvojus apie Klaipėda?

Geri ir draugiški žmonės. Namai.

Mėgstamiausia vieta Pajūryje?

Labiausia man patinka Smiltynė, dėl savo romantiškos ir ramios aplinkos. Taip pat, taip vadinamas, “Laukinis pliažas”… ten dažnai lankausi vasaros metu.

Mėgstamiausia vieta Klaipėdoje?

Mačiau kaip Klaipėda augo, keitėsi ir plėtėsi, nes esu senosios kartos klaipėdietis. Gyvenau Klaipėdoje, kai ji dar buvo tik iki Sendvario žiedo, o toliau buvo tik pelkynai ir kaimeliai. Vaikystę praleidau prie Senojo turgaus arba Turgaus aikštėje, iš ten kyla daug gražių prisiminimų. Labai vengiu Pietinės miesto dalies – ten šalta ir niūru.

Geriausias baras/kavinė?

Anksčiau labai mėavau barą “Bohema”, net nežinau ar jis dar gyvuoja. Ta erdvė, šalia “Barotti galerijos“ man mieliausia.

Laukiamiausias renginys?

Labai patinka “Jūros šventė”. Bet ypatingai tokia jūros šventė, kokia ji būdavo prieš 20 metų. Tada ji buvo spalvingesnė, o dabar daugiau komercijos. Natūralu – pasikeitė santvarka, pasikeitė ir vertybės. Bet visada apeinu tautodailininkų mugę ir pasižiūriu kuo gyvena kiti kūrėjai.

Ko trūksta Klaipėdoje?

Dabar visko tiek daug. Man kaip vyresniam žmogui jau sunku susigaudyti šiuolaikinėse technologijose, daug ko nesuprantu ir nesusigaudau, todėl daug ką pražiopsau. Džiaugiuosi mūsų miestu, jis juda teisinga linkme: auga, plečiasi, vystosi – smagu žiūrėti.

Klaipėdoje gyventi gera, nes..?

… nes čia prabėgo visas mano gyvenimas. Čia aš gimiau, čia aš užaugau, sukūriau šeimą. Čia yra viskas, kas man brangiausia.

Daugiau skulptūrų pamatyti galite čia…